Ar labai sunku dirbti psichologe?

Šiame įraše šiek tiek papildau savo atsakymą į klausimą "Ar lengva būti psichologu? (Ar sunku būti psichologu?". Pagalvojau, kad norėčiau šiek tiek atskirti sąvokas "būti" ir "dirbti" (žodžiai tikrai yra svarbūs ir tas pats žodis skirtingiems asmenims gali reikšti skirtingus dalykus). Būti ir dirbti kartais skiriasi. Pavyzdžiui, aš psichologe esu visur, net ir namie, kai būnu su draugais, kai susitinku su tėvais, o dirbu tik tam tikras valandas mokykloje ar kitoje darbo vietoje, ir už savo darbą gaunu atlyginimą. Lygiai taip, kaip žmogus lieka gydytoju, santechniku ar panašiai net grįžęs iš savo darbo vietos, nepaisant to, kad tuomet tiesioginio savo darbo ir neatlieki.

Ar sunku dirbti psichologe? Labai dažnai vertinimas "lengva" arba "sunku" atsiranda dėl to, kad mes patiriam sėkmę tam tikruose dalykuose greitai arba ne, patinka mums atliekama veikla ar ne. Važiuoti dviračiu lygia gatve arba nedidelius atstumus yra lengva, bet kai reikia važiuoti juo į kalną arba didesnį atstumą, tuomet jau sunkiau. Susidūrus su tam tikrais iššūkiais psichologo darbas irgi gali būti sunkus. Aš pasakyčiau, kad psichologės darbas yra labai atsakingas, nes prisilieti prie kartais labai jautrių dalykų. Galėčiau tai pavadinti sielos chirurgija, nes kartais turi negailestingai "pjauti" per tam tikrą vietą, t.y. išprovokuoti tam tikrą skausmingą reakciją, kad išspręstum galbūt užsisenėjusią problemą (štai kodėl nemažai žmonių psichologo kabinete pravirksta). Todėl labai svarbu pažinti bendrus žmogaus psichikos veikimo principus, stebėti žmogaus elgesį, kūno kalbą, valdyti savo emocijas, mokėti jas tinkamai išreikšti ir pan.

Sunku psichologo darbe yra ir tai, kad kartais tu matai, kad žmogus patiria kažkokių psichologinių sunkumų, bet negali jame imti ir kažkaip viską pakeisti, nes psichologo darbe labai svarbią vietą užima pagarba kito žmogaus sprendimams ir savanoriškumui priimti pagalbą, todėl jos piršti negali. Kartais žmogus nenori nieko keisti, nors jo elgesys skaudina tiek jį patį, tiek jo artimuosius. Tokiais atvejais labai sunku, gali apimti liūdesys, nusivylimas savimi, todėl psichologui svarbu taip pat dirbti ir su savimi, karts nuo karto pačiam apsilankyti pas psichologą.

Psichologo darbe yra ir kitų iššūkių, svarbu pačiam psichologui susitvarkyti su kylančiais neigiamais jausmais, pergyvenimu dėl kliento. Ir kartu tai ir linksmas, tobulinantis darbas, leidžiantis pamatyti pasaulį kito žmogaus akimis. Aš tai labai vertinu, mane tai keičia ir praturtina kaip žmogų, todėl visi sunkumai ir iššūkiai turi atsvarą.